paužulnus

paužulnùs, -ì adj. (4) 1. nuolaidus, nuožulnus, pažulnus: Daržinės dangtis paužulnùs Kp. Paužulnì tvora Antz. Šita lentukė per daug paužulnì – nusliduos Rdm.

paužulniaĩ adv., paužul̃niai: Sukrauk kupetį paužul̃niai Kp. Paužul̃niai nupjauta tvora Rud. Prie klėties ravas buvo paužulniaĩ Antr. Nevažiuok teip stačiai, pasuk biškį paužulniaũ Ut.

2. įstrižas, įkypas: Tep siūk, kad paužulnios šitos juostelės išeitų Lš. Saulė jau leidos žemyn ir savo paužulniais spinduliais glostė liūliuojančius rugius A.Vien. Statieji spinduliai šildo daug didžiau negu paužulnieji rš.

paužulniaĩ adv. Lkm, paužul̃niai: Kirpk paužul̃niai Pun. Iš pievos paužul̃niai takas avietynojun Ob. Prikalk pagalį prie lentos paužul̃niai Mrs. Per daug paužulniai nupjovei kuolą Rdm. Žabus reikia mokėt kirst, paužulniaĩ Kpr. Akmeną paleidi paužul̃niai, pagal vandenį Tj. Baslį kalk į žemę paužulniaĩ Ėr.